Literatūros citavimas




Дата канвертавання27.04.2016
Памер40.1 Kb.
Literatūros citavimas

Rašomame tekste kartais tenka remtis kitų autorių sukurto teksto ištraukomis, padarytomis išvadomis, išsakytomis mintimis, teisės aktais ir pan. Tam yra vartojamos nuorodos. Nuorodų pateikimas priklauso nuo autoriaus gebėjimų raštu dėstyti mintis ir nuo jo literatūrinio stiliaus. Tvarkingos nuorodos – kokybiško teksto požymis.

Paprastai nuorodos šaltiniai būna teisės įstatymai, knygos, žurnalai, moksliniai straipsniai. Šiems šaltiniams nurodyti dažniausiai vartojami būdai, kuriuose bibliografiniai aprašai pateikiami:


  1. pagrindiniame tekste;

  2. puslapio išnašoje;

  3. darbo pabaigoje.

Nuorodos tekste yra sudaromos vartojant tokius ženklus:



  1. kabutes „ ;

  2. lenktinius skliaustus ( );

  3. laužtinius skliaustus [ ];

  4. viršutinius indeksus 1.

Pačiame tekste nurodant knygos ar kito leidinio bibliografinius aprašus, taip pat knygos, straipsnio ar žurnalo pavadinimus, vartojamos kabutės ir lenktiniai skliaustai. Nurodant cituojamą literatūrą, kuri pateikta darbo pabaigoje, numeruotame sąraše vartojami laužtiniai skliaustai. Nurodant cituojamą literatūrą puslapio apačioje (išnašoje) ar numeruotame sąraše knygos, knygos skyriaus, straipsnio ar pan. pabaigoje naudojami viršutiniai indeksai arabiškais skaičiais.

Reikia nepamiršti, kad lietuviškame tekste visada pirmosios (atidarančios) kabutės rašomos žemai („), antrosios (uždarančiosios) – aukštai (“).

Kai bibliografiniai aprašai rašomi tiesiog tekste, tai paprastai pateikiami tokie aprašo elementai:

Autorius. Antraštė, leidimo vieta, metai.

Jei cituojama kokia nors konkreti teksto dalis, nurodomas ir puslapis.

Pvz.: Tinklu arba tinkliniu grafiku vadinama grafiškai pavaizduota darbų seka (Puškorius S., Vilnius,2000, p. 60) arba S.Puškoriaus knygoje „Viešasis administravimas kuriant informacinę (pilietinę) visuomenę teigiama: jog Bendras ryšių skaičius organizacijoje, taikant minimumo principą, yra skaičiuojamas kitaip negu taikant minimumo principą”. (Vilnius, 2000, P.34).

Kai teksto nuoroda rašoma laužtiniuose skliaustuose, nukreipiama į literatūros sąrašą, esantį darbo pabaigoje. Šiuo atveju pačią nuorodą sudaro arba skaičius (pvz., [1]), atitinkantis eilės numerį literatūros sąraše, arba skaičius ir cituojamas puslapis (pvz., [1. P.75]).

Kai bibliografiniai aprašai pateikiami puslapio apačioje (išnašoje), suformuojama nuoroda vartojant viršutinius indeksus ir tada bibliografiniai aprašai pateikiami išnašose:


    1. Įstatymai




  1. įstatymo nurodomas pilnas pavadinimas be datos ir numerio, pradedant žodžiais “Lietuvos Respublikos”. Pats įstatymo pavadinimas, jeigu jis nėra tarp kabučių arba neprasideda tikriniu žodžiu, toliau rašomas mažąja raide (pvz., Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymas). Įstatymas gali būti nurodomas ir be žodžių “Lietuvos Respublikos”. Tada jis pradedamas rašyti didžiąja raide. Svarbu, kad pasirinkta sistema būtų vienoda;

  2. toliau dedamas dvigubas įstrižas brūkšnelis (//) ir nurodomas oficialaus leidinio, kur jis patalpintas, pavadinimas be kabučių (pvz., Valstybės žinios). Po leidinio pavadinimo dedamas taškas, rašomi metai, po jų dedamas kablelis, toliau nurodomas leidinio numeris ir, jei yra, po trumpojo brūkšnelio – publikacijos numeris.

Pavyzdys: Lietuvos Respublikos vertybinių popierių viešosios apyvartos įstatymas // Valstybės žinios. 1996, Nr. 16-412.


2. Vyriausybės nutarimai, kiti teisės aktai ir kiti dokumentai

Vyriausybės nutarimas ar kitas teisės aktas nurodomas taip: priėmęs aktą subjektas, data (metai, mėnuo, diena), akto rūšis, jo numeris ir pavadinimas. Toliau nurodomas leidinio, kur jis patalpintas, pavadinimas tokia pat tvarka, kaip ir įstatymų. Tokiu būdu nurodytini ir Konstitucinio Teismo nutarimai.

Pavyzdžiai:


  1. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. kovo 23 d. nutarimas Nr. 335 “Dėl sprendimų dėl užsieniečių įpareigojimo išvykti arba jų išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos vykdymo tvarkos patvirtinimo”//Valstybės žinios. 2000, Nr. 26-693.;

  2. Valdymo reformų ir savivaldybių reikalų ministro 2000 m. birželio 28 d. įsakymas Nr. 75 “Dėl valstybės tarnautojų pareigybių aprašymo ir vertinimo”//Valstybės žinios. 2000, Nr. 530-1547;

  3. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2000 m. liepos 5 d. nutarimas “Dėl Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 21410 straipsnio 1 dalies atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai”//Valstybės žinios. 2000, Nr. 56-1669.

Pastaba. Pageidautina, jei tai įmanoma, kad būtų nurodytos teisės aktų ir kitų dokumentų oficialios publikacijos.


3. Jeigu cituojama iš knygos:

  1. knygos autoriaus pavardė rašoma pradžioje, inicialai rašomi po pavardės. Jeigu autorių ne daugiau kaip trys, rašomos visos pavardės. Po pavardės (pavardžių) dedamas taškas;

  2. jeigu autorių daugiau kaip trys, po trečiojo autoriaus rašoma “ir kt.”. Jeigu knyga yra autorių kolektyvo leidinys, kieno nors redaguotas, apie tai pažymima po viengubo įstrižo brūkšnelio (pvz.,/red.D.Galligan.);

  3. po knygos autoriaus (autorių) rašomas knygos pavadinimas. Po jo dedamas taškas;

  4. po knygos pavadinimo rašomas išleidimo miesto pavadinimas. Jis rašomas visas, po jo dedamas dvitaškis ir rašomas visas leidyklos pavadinimas. Leidyklos pavadinimas rašomas be kabučių;

  5. po leidyklos pavadinimo rašomas kablelis ir nurodomi išleidimo metai. Po metų dedamas taškas. Jeigu knyga susideda iš kelių tomų, po taško rašoma žodžio “tomas” pirmoji didžioji raidė, dedamas taškas ir nurodomas tomo numeris (pvz.: T.2), po tomo numerio dedamas taškas;

  6. po to rašomas puslapis. Žodis “puslapis” rašomas pirmąja didžiąja raide, po jos dedamas taškas ir nurodomas puslapio numeris (pvz.: P.110). Jeigu nurodomas leidinys ne lietuvių kalba, žodžio “puslapis” pirmoji raidė rašoma originalo kalba pagal tas pačias lietuviškajam leidiniui skirtas taisykles. Svarbu, kad būtų pasirinkta vieninga sistema;

  7. jeigu cituojamas pranešimas, straipsnis ir pan. iš rinkinio, tai po autoriaus (autorių) ir pranešimo, straipsnio pavadinimo dedamas dvigubas įstrižas brūkšnelis (//) ir toliau nurodomas knygos pavadinimas ir kiti rekvizitai pagal tas pačias taisykles.

Pavyzdžiai:

M.A.Glendon, M.V.Gordon, C.Osakwe. Vakarų teisės tradicijos. - Vilnius: Pradai, 1993.P.307.

Mikelėnas V. Civilinis procesas. Vilnius: Justitia, 1995.T. 2. P. 538.

Žilys J. Konstitucinis Teismas ir Lietuvos teisės raida//Konstitucinė justicija: dabartis ir ateitis. Vilnius: Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, 1998. P.15-57.
4. Jeigu cituojama iš periodinio leidinio:


  1. straipsnio autoriaus inicialai rašomi prieš pavardę. Jeigu autorių ne daugiau kaip trys, rašomos visos pavardės. Po pavardės (pavardžių) dedamas taškas;

  2. po autoriaus rašomas straipsnio pavadinimas. Po straipsnio pavadinimo taškas nededamas, bet nuo tolesnio teksto jis atskiriamas dviem įstrižais brūkšneliais (//);

  3. toliau rašomas periodinio leidinio pavadinimas, dedamas taškas;

  4. po to nurodomi leidimo metai, dedamas kablelis;

  5. po kablelio nurodomas leidinio numeris, numerio pavadinimą nurodant visuotinai priimtu sutrumpinimu (Nr.) ir užrašomas arabiškas numerio skaičius;

  6. po numerio skaičiaus dedamas kablelis ir rašomas puslapis. Žodis “puslapis” rašomas didžiąja raide, po jos dedamas taškas ir nurodomas puslapio numeris (pvz.: p.110). Jeigu nurodomas leidinys ne lietuvių kalba, puslapis pažymimas pagal tas pačias lietuviškajam leidiniui skirtas taisykles;

  7. jeigu cituojamas straipsnis iš dienraščio, savaitraščio ir pan. (ne žurnalo), po leidinio pavadinimo dedamas kablelis, parašomi leidimo metai ir be skiriamojo ženklo parašomas sutrumpintas mėnesio pavadinimas (saus., vas., kov., bal., geg., birž., liep., rugs., spal., lapkr., gruod.), po jo dedamas taškas ir nurodomas išleidimo dienos numeris. Jeigu leidinys turi ir numerį, galima po kalbelio jį nurodyti taip pat, kaip ir žurnalo numerį (pvz.: Sargyba, 2000 lapkr.16, Nr.46).

Pavyzdžiai:



  1. J.Pečkaitis, R.Tidikis. studijų kokybės tobulinimas: studentų požiūris // Jurisprudencija. 2001, Nr.20(12). P.125.

  2. Pekarskaitė J. Lietuviams užsienyje – trečiarūšių dalia// Lietuvos rytas, 2001 geg. 18, Nr.115.

Visame darbe nuorodas į bibliografinių aprašų reikia pateikti tik vienu iš minėtų būdų.


5. Nepublikuotų dokumentų (disertacijų, archyvinių dokumentų, baigiamųjų studentų darbų, darbo ataskaitų ir kt.) citavimas
Pavyzdžiai:
Daktaro disertacija

Ancelis P. Ikiteisminio nusikaltimų tyrimo procesinės ir organizacinės problemos: (lyginamosios teisėtyros studija): daktaro dis.soc. mokslai: teisė (6F)/ LPA.- V., 1996. P.29.

Habilitacinis daktaro darbas

Piesliakas V. Baudžiamųjų įstatymų principinės nuostatos ir jų įgyvendinimas naujajame Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse: habil.darbas: soc. mokslai: teisė (6F)/ LPA, VU.- V., 1995.P.40.

Daktarinės disertacijos santrauka

Šakočius A. Policijos veikla įgyvendinant aplinkos apsaugos funkciją: daktaro dis.sant.: soc. mokslai: teisė (6F)/ LPA.-V.,1997.P.12.

Archyvo medžiaga

Sąrašas verdeno lietuvių kareivių, įstojusių į Lietuvos kariuomenę // Lietuvos valst.archyvas.-F. 383, ap. 7, b. 323, lap. 15-16. VRM archyvas.- F. 25, ap. 25, b. 289, 17 lap.


6. Dokumentai iš interneto svetainių.
Pavyzdžiai:

Cituojant dokumentą ar kitokį tekstą iš interneto svetainės būtina nurodyti šiuos duomenis:



    1. dokumento autorių ir pavadinimą (jeigu tokie yra);

    2. pilną dokumento adresą;

    3. prisijungimo prie interneto svetainės laiką.

Pvz., Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo 1 straipsnio pakeitimo įstatymas// http://www3.lrs.lt/cgi-bin/preps2? Condition 1 = 193748& Condition =; prisijungimo laikas: 2002-12-05.

Bibliografiniai duomenys iš esmės turėtų būti nurodyti prie kiekvieno mokslinės reikšmės kompiuterinio dokumento.

Adresas – skaičiai, sutartiniai ženklai, raidės ir žodžių santrumpos – turi simbolizuoti geriausią kelią iki ieškomo (cituojamo) dokumento. Tam gali padėti speciali literatūra.1

Tačiau, kadangi Interneto paslaugos plečiasi, paieškos metodai tobulėja, o tekstas tarpais gali būti keičiamas, prieš įtraukiant kompiuterinį dokumentą į naudotos literatūros sąrašą, būtina patikrinti jo adresą ir antraštę ekrane.


7. Kiti literatūros citavimo ir šaltinių naudojimo nurodymai
Kartojant nuorodą rašoma tik autoriaus pavardė, inicialai, pagrindinė antraštė ir puslapiai. Jeigu autorius nenurodytas, rašoma pagrindinė antraštė ir puslapiai. Esant ilgai antraštei galima rašyti tik tris pirmuosius žodžius ir daugtaškį. Dažnai pasikartojančią nuorodą galima pakeisti žodžiais:

  • tas pats (to paties), ten pat (lietuviškiems leidiniams);

  • ibid, idem (užsieniniams lotyniško šrifto leidiniams);

  • эго же, там же (kirilicos šrifto leidiniams).


Kartotinės nuorodos pavyzdžiai:
Knygos: 1Puškorius St. Matematiniai metodai vadyboje.-Vilnius: TEV, 2001. P.173.

2Jeigu sutampa puslapiai, tai kartojant nurodoma: ten pat.

3Jeigu kiti puslapiai: Ten pat, P.212.


  • jeigu cituojamas žurnalo straipsnis:


1Galinaitytė J. Individo teisinė socializacija: samprata ir struktūra//Jurisprudencija.2001, t. 20(12), P.16-22.

2kartojant: J. Galinaitytė. Individo teisinė socializacija ….// ten pat, P.19;

3jeigu kartojasi paeiliui (tame pačiame puslapyje arba sekančiuose) tuomet: Ten pat, P.20.


  • Archyvinio šaltinio:


1Lietuvos centrinis valstybinis archyvas (toliau LCVA).- F.1846, ap. 2, b.5, lap. 46.

2LCVA … b.6, lap.49.

3ten pat
Jeigu citata nurašyta ne iš pirmojo šaltinio, o iš kito citavusio leidinio ar liudytojo nuorodą pradedame žodžiais: cituojama pagal leidinį (cit.pagal.:…., op.cit.:…. Jeigu tai užsieninis leidinys. Pavyzdžiui:

“Teisingumą Sokratas aiškino kaip teisėtumą, paklusimą rašytam ir nerašytam įstatymui”.1

Pagal: Ksenofontas (Atsiminimai apie Sokratą). Vilnius: Pradai, 1993.P.16.

Jeigu mintis ar faktas dokumentuojamas keliais šaltiniais, juos galima sujungti į vieną nuorodą, atskiriant vieną nuo kito kabliataškiais.



To paties autoriaus keli kūriniai dar gali būti sunumeruojami nuorodoje ir išdėstomi pagal leidimo metus ar antraščių abėcėlę.

Aiškinamosios pastabos rašomos puslapio išnašose ar teksto gale. Tai retai vartojamų žodžių, sudėtingesnių sąvokų, terminų paaiškinimas, dažnai nurodant apibrėžimų, pasisakymų ištraukas su šaltinių bibliografiniais duomenimis. Citata, kaip ir pagrindiniame tekste, rašoma kabutėse ir nurodoma šaltinio autorius, antraštė ir kiti elementai.

Aiškinamosios pastabos, ypač su nuorodomis, geriau padeda suprasti pagrindinį tekstą ir minties, idėjos esmę. Tekstas tampa rišlesnis, lengviau skaitomas. Tai padeda nuodugniau atskleisti autoriaus minties ištakas, išreikšti būdingesnį posakį originalo kalba. Studentas įgauna galimybę parodyti savo erudiciją, pirminių šaltinių žinojimą.


9. Literatūros sąrašas
Darbo pabaigoje pridedamas literatūros, kuria magistrantas rėmėsi, rengdamas darbą, arba cituotos literatūros sąrašas. Sąrašo antraštė gali būti bendro pobūdžio “Literatūros sąrašas” arba konkretesnė: “naudotos literatūros sąrašas” arba “Cituojamos literatūros sąrašas” arba “Leidinių … tematika sąrašas”. Kai sąrašas nedidelis jį galima pavadinti trumpai: “Naudoti leidiniai”, “pagrindinė literatūra”, “šaltiniai”.

Literatūros sąrašas sudaromas tokia tvarka: Konstitucija, įstatymai, Lietuvos Seimo ratifikuoti, kiti norminiai aktai, tarptautiniai dokumentai (abėcėlės tvarka); kita literatūra rašoma abėcėlės tvarka: pavardė, inicialai, veikalo pavadinimas, leidimo vieta, leidykla, metai, puslapių skaičius (ne visada); atskirai nurodyti archyvinę medžaigą, bylas, statistinius rinkinius ir kitus pirminius šaltinius; atskirai gali būti išskirtos disertacijos santraukos (autoreferatai), disertacijos, baigiamieji darbai ir kita rankraštinė medžiaga.

Į atskirą grupę išskirtina teismų praktika. Oficialiai publikuoti teismų sprendimai nurodomi pagal tas pačias išvardintas taisykles. Tiek publikuotų, tiek nepublikuotų teismų sprendimus sąraše nurodoma: oficialus teismo pavadinimas, bylos pavadinimas ir jei, žinoma numeris. Pvz. Vilniaus apygardos administracinė byla pagal UAB “X” skundą dėl VMI prie Finansų ministerijos sprendimų, byla Nr…

Literatūros sąraše abėcėlės tvarka pirmiausia pateikiami veikalai lietuvių ir užsienio kalba, kai šriftas toks pat (pvz., lotyniškas), po to kitais šriftais (pvz., kirilica).

Šaltiniai pateikiami abėcėlės, chronologiška tvarka arba pagal tematiką.

Nepublikuotus dokumentus, disertacijas, baigiamuosius darbus ir t.t. rekomenduojama pateikti taip pat abėcėlės tvarka. Tvarka gali būti tokia:



  • knygos, serijinių leidinių tomai, straipsniai ir kt. darbai, lietuvių bei užsienio kalbomis (lot.šrifto);

  • kirilicos šrifto leidiniai;

  • nepublikuoti dokumentai;

  • kiti šaltiniai.

Taip patreikėtų nurodyti, kur saugomas nepublikuotas dokumentas, disertacija ir kt. Sudaryto literatūros sąrašo šaltiniai sunumeruojami arabiškais skaitmenimis. Numeracija turi būti ištisinė ir nepriklauso nuo struktūros dalių skaičiaus ir apimties.




1 Žr.: D. Bružė, A.Vaškevičienė. Internetas – biblioteka be sienų // tarp knygų.-1966, Nr.4, p.10-11; A.Vaškevičienė. “Internet”. Kaip juo naudotis//Ten pat.-1997, Nr.4, P.9-11; Ta pati.-Nr.5. p.10-12.


База данных защищена авторским правом ©shkola.of.by 2016
звярнуцца да адміністрацыі

    Галоўная старонка